Ministério da Justiça ho UNDP hala'o workshop konsultasaun kona ba asesu ba Justiça Tradisional Distrito Oe-Cusse

Por Joao Maupelo da Costa
Cnetro Formação

Ministerio da Justiça ho PNUD halo segunda fase konsultasaun ba justiça tradisional iha Distrito Oe-Cusse,prosesu konsultasaun ida ne'e oinsa atu hetan ideias husi komunidade hodi bele hamosu lei ida hodi regulariza no valoriza kustume tesi lia iha komunidade nia let hodi kontribui ba dezenvolvementu sistem Justiça iha Timor Leste.
workshop konsultasaun justiça tradisonal ba segundu fase halao iha salaun Administrasaun Distrito Oe-Cusse.Programa nebe ho tema," Ministério da Justiça ho UNDP hala'o workshop konsultasaun kona ba asesu ba Justiça:Interfase, sistema Justiça formal no Justiça Tradisional/Lei Adat Nian."

Programa konsultasaun publiku ida ne'e realiza tamba hetan suporta husi agency International United Nations Development Program (UNDP) wokrshop konsultasaun Justiça tradisional ka Lei adat nian ne'e halao durante loron tolu hahu iha dia 10 to'o dia 12 fulan Fevereiro 2009.

Cnetro Formação

Husi aktividades workshop Justiça tradisional/Lei Adat ida ne'e involve partisipante ne'ebe mai husi Lian nian, Autoridades lokal , ofisiais Procurador Distrito, ofisiais Defensor Públiku Distrito, Chefe Gabineti Sekretario Estado Regiao Oe-Cusse, Adjunto administrador Distrito Oe-Cusse,PNTL no NGO balun (nebe hamutuk atus ida resin(100+_) inklui feto isin rua no oan nurak. Workshop nebe refere ho objektivo halo konsultasaun publikus konaba oinsa atu aplika sistema justiça tradisional nebe komunidades halao ona nanis, no ikus mai sei sai hanesan Esbosu Lei ida ba futuru atu valoriza uzus kustume nebe uluk nanis ezisti ona iha Timor Leste. Tuir planu nebe iha program konsultasaun publikus kona ba justica tradisional ida ne'e sei kontinua ba Distrito sira seluk.

Celito Cardoso, Chefe Departamento Relasoens Públicas e Divulgação, Representa Minist ério da Justiça iha workshop Justiça Tradisional iha Oe-Cusse hateten," ita hatene katak iha ita nia Constituisaun da RDTL artigu 2.4 hateten, estadu rekoinese no valoriza norma lisan rai Timor nian nebe laos kontra lei inan nomos lejizlasaun sira seluk nebe koalia kona ba direitu nebe mai husi lisan no toman Timor nian, ida ne'e hatudu katak sistema justica tradisional nebe hori uluk kedas iha, la kontraditoriu ba konstituisaun, no ema hotu rekuinese prosesu sira ne'e.

Cnetro Formação

Alende ida ne'e ita hotu hatene katak uluk iha ita nia bei-ala sira,sira rasik mos halo tesi lia bainhira kuandu mosu problema iha sira nia knua laran ka iha komunidade nia let sira sempre bolu malu hodi rezolve ho diak no sempre fo multa karik parte ida konsidera halo salah duni hasoru parte seluk nebe involve iha kazu.Entaun Ministériu da Justiça kolabora hamutuk ho UNDP hodi halo programa Workshop konsultasaun publiku kona Justica Tradisional hodi rona informasaun direitamente husi Autoridade komunidade,lia nain no komponente sira seluk ikus mai sei elabora esbosu lei hodi nune bele valoriza no fortifika prosesu tesi lia/Justiça tradisional iha komunidade nia let,ikus mai hodi bele regulariza iha lei ida,oinsa bele rekuinese no valoriza lei kustume sira nebe bei ala sira rai hela e liu liu lei tradisionais nebeke ejiste nanis ona no konsidera katak ida ne'e la kontrariu ho Lei no Direitus Humanos.

Representa Ministério da Justiça ne'e hatutan tan," UNDP sai hanesan asesoria ba programa pilotu ida ne'e, programa ne'e halao iha Oe-Cusse ne'e ba dala rua ona no fase primeiru ami halao ona iha distrito Baucau. E agora iha Oe-Cusse halao tan programa ida ne'e atu bele hetan informasaun barak liu husi ita nia autoredade lokais sira liu liu lia nain sira, chefe do suco/chefe do aldeia ho PNTL sira iha Oe-Cusse. Iha proseu konsultasaun ida ne'e mos halo komparasaun ida konaba Justiça Formal nebe ejiste ona bainhira Timor Leste Independensia.Chefe Departamento Relasoens Públicas e Divulgação haforsa tan," Depois ida ne'e ami sei mai fali halo konsultasaun ba exebosu lei nebe prepara ona husi Asesora sira, nebe rezultadu husi sorumutu ida ne'e ami sei elabora hamutuk depois ami sei hamosu lei atu bele fo valoriza, rekuinese uzus kustumes sira nebe ke bei-ala sira uza bain hira tesi lia.

Cnetro Formação

Hatan ba kestaun konsultasaun esbosu lei tradisional ho lei formal durante loron tolu Cardoso klarifika liu tan," fahe ba faze tolu mak hanesan iha loron primeiru ami fo introdusaun ba programa sosializasaun,halo metode partisipatoriu hodi hare vantagen positifu no vantagen negativu husi sistema justica formal no sistema justica tradisional,Iha loron segundu ami mos rona husi autoridade lokal sira hanesan chefe do suco/aldeia sira oinsa usa mekanismu nebe ke sira uza bain hira rezolve problema ruma mak mosu iha komunidade nia leét.E depois bolu mos autor Tribunais sira hanesan Juiz, Procurador, Defensor Públiku no Polisia konaba mekanismu rezolve problema ruma kuandu mosu tuir sitema formal nian.

Eis Advogado, Asosiasaun Advogadu Timor Leste ne'e hateten," iha realidade tuir los, Codigo Penal la fo autoridade ba autoridades lokais sira atu rezolve problema krimi nian nebe mosu iha komunidade nia leét, maibe ita mos labele nega katak ita nia lider lokais sira mos dala ruma rezolve krimi nebe mosu iha sira nia leét ho non violencia e sira mos halao sira nia knar ne'e diak maibe lei seidauk rekuinese no valoriza ba knar sira ne'e."