REPÚBLICA DEMOCRÁTICA DE TIMOR-LESTE

REPÚBLICA DEMOCRÁTICA DE TIMOR-LESTE

RELATÓRIO

2010

RELATÓRIU REZULTADU AUDITORIA BA KONTAS (ANU FISKAL 2009) HOSI PARTIDU POLÍTIKU SIRA



A. Introdusaun



Iha partidu politiku hamutuk 17 (sanulu-resin-hitu) mak rejista ona iha Ministériu kompetente, no aprezenta ona sira ida-idak ninia dokumentu ba Comissão Nacional de Eleições (CNE). Partidu politiku sira ne'e mak:



1. Associação Social-Democrata Timorense (ASDT)

2. Congresso Nacional de Reconstrução de Timor-Leste (CNRT)

3. Frente Revolucionária do Timor-Leste Independente (FRETILIN)

4. Klibur Oan Timor As'wain (KOTA)

5. Partido Democrático (PD)

6. Partido Social Democrata (PSD)

7. Partido Socialista de Timor (PST)

8. Partido Nacionalista Timorense (PNT)

9. Partido Unidade Nacional (PUN)

10. Partido Republicano (PR)

11. Partido Milenium Democrático (PMD)

12. Partido Povo Timor (PPT)

13. Partido Democrático Cristão (PDC)

14. Partido Democrático Resistência Timorense (PDRT)

15. Unidade Nacional Democrática da Resistência Timorense (UNDERTIM)

16. União Democrática Timorense (UDT)

17. Partido Desenvolvimento Nacional (PDN)



Tuir lei - Lei No. 3/2004, kona-ba Partido Politico sira, no Lei No. 6/2008, kona-ba Regime Juridico do financiamento dos Partidos Políticos -, partidu politiku hothotu mak rejistradu ona, la hare ba iha eh laiha asentu parlamentar, iha dever atu aprezenta sira ida-idak ninia kontas ba CNE, atu orgaun eleitoral independente ne'e bele halo ninia apresiasaun no validasaun ba kontas sira ne'e molok atu publika sai ba públiku liuhosi Jornal da República. Partidu politiku sira ne'ebe ho asentu parlamentar sei aprezenta sira nia kontas semestral - fulan nen dala ida -; no partidu politiku sira ne'ebé laiha asentu parlamentar, tuir ezizensia legal, tenki aprezenta sira nia kontas tinan ida dala ida ba CNE.



Hosi partidu politiku sanulu-resin-hitu ne'e, partidu ualu mak la aprezenta sira nia kontas ba CNE. Partidu politiku sira ne'e mak hanesan Partido Socialista de Timor (PST), Partido Nacionalista Timorense (PNT), Partido Republicano (PR), Partido Milenium Democrático (PMD), Partido Democrático Cristão (PDC), Partido Democrático Resistência Timorense (PDRT), União Democrática Timorense (UDT), no Partido Desenvolvimento Nacional (PDN); no Partidu politiku sia aprezenta sira nia kontas ba CNE.



Iha Anu Fiskal 2009, Estado Timor-Leste, liu hosi IV Governu Konstitusional, aloka orsamentu ho kuantia dolar amerikanu millaun ida - ne'e integradu iha orsamentu CNE nian (liña subvensaun públika) - ba partidu polítiku sira ho asentu parlamentar. Orsamentu ne'e aloka tuir sistema proporsionalidade, konsoante ho numeru asentu mak partidu politiku ida-idak hetan iha Parlamento Nacional. Partidu politiku sira ho asentu parlamentar no montante osan tuir asentu mak hanesan tuir mai ne'e.







Maioria partidu politiku sira ho asentu parlamentar, maktemin iha leten, aprezenta sira ida-idak ninia kontas ba CNE tuir prazu determinadu hosi lei. Partidu KOTA aprezenta ona ninia kontas ba CNE iha loron 15 Fulan-Fevereiru tinan 2010, no CNE halo tiha ona apresiasaun no validasaun ba ninia kontas; PPT, iha anu fiskal 2009, la-hetan ninia subvensaun públika. CNE kansela halo transferensia subvensaun públika PPT nian, tanba konta bankaria ho naran ema ida nian (pesoal), la'os ho naran partidu no naran ema na'in tolu, tuir lei ezize. PPT nia problema ne'e rezolvidu tiha ona, no iha anu fiskal 2010 ne'e, iha primeiru semestre (Janeiru -Juñu), partidu ne'e hetan mós ona ninia subvensaun públika. Aleinde ne'e, CNE haruka mós ona karta ba Ministério Finanças hodi husu se PPT bele hetan fila hikas ninia subvensaun públika 2009 tamba nia preenxe ona rekezitus administrativus ne'ebé sustenta kanselamentu iha altura ne'ebá. Rezultadu audit anu fiskal 2009 ne'e hetan ona apresiasaun no aprovasaun husi Comisariu CNE nian.



Ba ámbitu implementasaun ezizensia hosi lei maktemin sira iha leten, CNE hasai ninia resolução no. 3/2008, kona-ba Arrecadação, Aplicação de Recursos e Prestação de Contas dos Partidos Politicos, hodi hatur prosedimentu tékniku kona-ba aprezentasaun kontas hosi partidu politiku sira ida-idak ninian ba CNE. Tuir mai, haktuir ba Lei no. 6/2008 (artigu 13.2), CNE, ho apoiu tekniku hosi auditor (kontratadu) sira, halo apresiasaun no validasaun ba kontas partidu politiku sira ida-idak ninian. Atu asegura objetividade no transparensia ba prosesu apresiasaun no validasaun, CNE estabelese mós barómetros eh sasukat hirak ida, estrai hosi Lei No. 3/2004, Lei No. 6/2008, no Resolução CNE No. 3/2008. Auditor sira servisu tuir roman sasukat sira ne'e. Aleinde halo ezaminasaun ba dokumentus sira mak kompoin relatóriu eh kontas, auditor sira tun mós ba sede partidu no halo sorumotuk ho pesoal estrutura eh responsavel ba finansas hosi partidu nian hodi buka hetan klarifikasaun ba dúvidas sira mak iha. CNE haruka mos karta ba partidu politiku sira husu atu, iha periodu determinadu hosi lei, sira bele kompleta liutan ho informasaun sira nesesáriu ba ezaminasaun kontas partidu.



Rezume hosi rezultadu apresiasaun no validasaun hosi kontas partidu politiku sira ida-idak nian bele hare tuir mai hahú husi Janeiru - Novembru 2009 la inklui Dezembru 2009 tanba tuir Lei N0.6/2008 haktuir katak loron 45 molok atu remata tinan, partidu sira tenki hatama ona relatoriu 20 semestre. Fulan Dezembru sei relata iha tinan tuir mai kedas.



B. Objetivu sira



1. Atu analiza fontes sira, gastus sira no patrimóniu sira tuir ezizensia lei sira ne'ebé vigor;



2. Atu verifika téknikamente lala'ok tranzaksaun sira bazeia ba prinsipiu kontabilidade jeral nian;



3. Atu afirma konaba kuantia hotu ne'ebé akontese durante tempu hirak ne'e;



4. Atu buka tuir evidensia konaba reseita sira, gastu sira, ne'ebé fó sai ona iha relatoriu finansa ho total ne'ebé pontual.



5. Atu buka tuir faktus sira konaba reseita sira, gastus sira no saldo ne'ebé koherente.



C. Baze Legal sira



Auditor sira hala'o sira nia knar bazeia ba Kontratu Servisu Auditoria hosi CNE, 12 Desembru 2009, no bazeia ba base legal sira, hanesan tuir mai ne'e:



1. Konstituisaun RDTL



2. Lei No. 5/2006 Konaba Orgaun Eleitoral Sira



3. Lei N0 3/2004, 14 Abril 2004 konaba Partidu Polítiku sira;



4. Lei N0.6/2008, 16 Abril 2008 konaba Rejimi Juridiku Finansimentu Partidu Polítiku sira;



5. Resolusaun CNE N0.3/2008, konaba Arrekadasaun, Aplikasaun Rekursu no Prestasaun Konta Partidu Polítiku sira;



6. Termos de Entendimento (eh, Guia) ba Auditor : Ezame tékniku prestasaun kontas sira;

D. Sasukat sira



Ekipa auditoria halo ezaminasaun kontas partidu ida-idak ninian bazeia ba sasukat sira, hanesan tuir mai ne'e.







F. Konkluzaun no Rekomendasaun ka Ezijensia ba partidu politiku sira



CNE halo ona apresiasaun no aprovasaun ba kontas partidu sira ne'ebé hetan asentu iha Parlamentu Nasional ba subvensaun públiku ne'ebé integradu iha orsamentu CNE. Tuir mai sei hatuur ninia konkluzaun no ne'e kobre buat sira ne'ebé partidu politiku sira halo tuir ona ( pontus positivus) no buat sira ne'ebé sai nu'udar ezijensia no rekomendasaun ba partidu politiku sira atu halo tuir hodi bele kumpri dever sira ne'ebé lei hatuur.

1. ASDT: Em jeral partidu kumpri tuir sasukat sira ne'ebé temi iha leten maibe resibu komersiu balun laiha (la tuir Lei Nú 6/2008 art 3º no art. 12º no Resolução CNE Nú.3/2008, art.11º no art. 13º ) no mos la-rekonsilia entre nota bankaria no kaixa partidu (la tuir Resolução CNE Nú.3/2008, art.13º pontu 4). Hodi nune'e husu ba ekipa fiskalizasaun partidu hodi haree no aprova relatoriu orsamentu partidu antes haruka mai CNE no eziji ba partidu atu organiza sira nia resibu ho diak tanba resibu komerciu balun la justifika montante osan ezekutadu. No mos rekomenda ba partidu atu rekruta no haknaar pesoal apoiu finansa ka teizoureiru/a, ho estatutu permanente iha partidu hodi bele asegura matenek jestaun finanseira nian ne'ebé sira hetan liu hosi involvimentu sira nia aan no hetan liu hosi treinamentu sira mak CNE fasilita.



2. CNRT: Partidu organiza tuir barrometer 10 ne'ebé CNE prepara, maibe organizasaun kontabilístika ne'e la-tuir modelu formulariu prestasaun kontas ne'ebé legaliza ho asinatura responsabel partidu (la-tuir Lei Nú 3/2004 art 25º no 27º, Lei Nú 6/2008 art 3º no Resolução CNE Nú.3.2008 art.10º) no resibu komersoiu balun laiha (la tuir Lei Nú 6/2008 art 3º no art. 12º no Resolução CNE Nú.3/2008, art.11º no art. 13º ). Ho nune'e partidu iha orbrigasaun atu halo tuir modelu formulariu ne'ebé preparadu hosi CNE no partidu iha dever atu organiza sira nia resibu ho diak tanba resibu komersiu balun la justifika montante osan ezekutadu no resibu sira hosi distritu tenki iha. Rekomenda ba ekipa fiskalizasaun partidu atu avalia no aprova relatoriu orsamentu partidu antes haruka mai CNE.



3. FRETILIN : Iha 1º semestre resibu komersiu balun la-kompletu (kartaun telemovel) maibe iha 2º semestre, partidu prenxe hotu no banati tuir barrometer sira no laiha errors ruma. Ho nune'e husu atu mantein organiza kontabilístika ne'ebé iha ona.



4. KOTA : Partidu prenxe ona barrometer 10 hirak ne'ebé temi iha leten maibe ekipa observa katak modelu formulariu prestasaun kontas ne'ebé preparadu hosi CNE partidu la prenxe (la tuir Lei Nú 3/2004 art 25º no 27º, Lei Nú 6/2008 art 3º no Resolução CNE Nú.3.2008 art.10º; resibu komersiu balun laiha ka la kompletu no asinatura ka karimbu loja mos la-kompletu (la tuir Lei Nú 6/2008 art 3º no art. 12º no Resolução CNE Nú.3/2008, art.11º no art. 13º ); informasaun konaba patrimoniu mos la-iha Lei Nú 3/2004 art 27º pontu b, Lei Nú 6/2008 art 3º), no ikus liu maka sede partidu la-iha (la tuir Resolução CNE Nú.3/2008, art.3º pontu 3). Ho nune'e:



? Harii Komisaun Fiskalizasaun iha partidu. Se iha ona, tenki aplika máximu, liuliu atu kontrola orsamentu iha partidu no atu avalia no aprova relatoriu orsamentu partidu antes haruka mai CNE.



? Rekomenda atu fó koñesimentu klean ba membru sira konaba prosedimentu ezekusaun osan nian.



? Partidu iha dever atu organza resibu sira ho diak tanba resibu komerciu balun la justifika montante osan ezekutadu no utiliza formulariu prestasaun kontas ne'ebé CNE prepara hodi uniformiza modelu aprezentasaun kontas no fasilita servisu auditoria no presta mos riku soin ka patrimoniu partidu nian.



? Husu ba pesoal apoiu finansa ka teizoureiru/a atu rekopera ativu ho ekipa hodi formaliza relatoriu partidu nian tuir formulariu prestasaun kontas ne'ebé CNE prepara.



5. PD : Bazeia ba relatoriu ne'ebé partidu hato'o mai CNE, ekipa auditoria apresia katak em jeral partidu organiza tuir sasukat 10 ne'ebé CNE prepara maibe iha failansu hirak mak partidu la-prenxe hanesan resibu komersiu balun laiha (la tuir Lei Nú 6/2008 art 3º no art. 12º no Resolução CNE Nú.3/2008, art.11º no art. 13º ), iha diskrepansia numérica entre relatoriu no dokumentu sira (la tuir Resolução CNE Nú.3/2008, art.13º pontu 4). Hodi nune'e partidu iha dever atu organiza resibu sira ho diak tanba resibu komersiu balun la justifika montante osan ezekutadu no resibu sira hosi distritu tenki iha. Rekomenda ba ekipa fiskalizasaun partidu atu avalia no aprova relatoriu orsamentu partidu antes haruka mai CNE.



6. PPT : Iha anu fiscal 2009 partidu hetan kanselamentu ba subvensaun públiku tanba konta bankaria sei uza naran pesoal (la tuir Lei Nú 6/2008 art. 16º pontu 1, Resolução CNE Nú.3/2008, art.6º pontu 6 no 8, art.12º pontu 1, no Guia Auditoria CNE) no iha anu fiskal 2010 1º semestre partidu hetan ona subvensaun públiku tanba partidu prenxe ona konta bankaria ho naran partidu politiku, no ema na'in tolu, sidadaun Timorenses ne'ebé asina ba konta bankaria ne'e.



7. PSD : Em jeral partidu kumpri tuir sasukat sira ne'ebé temi iha leten maibe resibu komersiu balun laiha (la tuir Lei Nú 6/2008 art 3º no art. 12º no Resolução CNE Nú.3/2008, art.11º no art. 13º ) no mos la-tuir modelu formulariu prestasaun kontas ne'ebé preparadu hosi CNE (la tuir Lei Nú 3/2004 art 25º no 27º, Lei Nú 6/2008 art 3º no Resolução CNE Nú. 3.2008 art.10º). Hodi nune'e husu ba ekipa fiskalizasaun hodi haree no aprova relatoriu orsamentu partidu antes haruka mai CNE no ezize ba partidu atu organiza sira nia resibu ho diak tanba resibu komerciu balun la justifika montante osan ezekutadu no prenxe tuir modelu formulriu ne'ebé iha. No mos rekomenda ba partidu atu rekruta no haknaar pesoal apoiu finansa ka teizoureiru/a, ho estatutu permanente iha partidu hodi bele asegura matenek jestaun finanseira nian ne'ebé sira hetan liu hosi involvimentu sira nia aan no hetan liu hosi treinamentu sira mak CNE fasilita.



8. PUN : Bazeia ba relatoriu 1º no 2º semestre anu fiscal 2009 ne'ebé partidu hato'o mai CNE, ekipa auditoria apresia katak em jeral partidu organiza ninia kontabilistika tuir sasukat 10 ne'ebé temi iha leten maibe iha failansu hirak hanesan partidu la-prenxe hanesan resibu komersiu balun laiha (la tuir Lei Nú 6/2008 art 3º no art. 12º no Resolução CNE Nú.3/2008, art.11º no art. 13º . Hodi nune'e partidu iha dever atu organiza resibu sira ho diak tanba resibu komersiu balun la justifika montante osan ezekutadu no resibu sira hosi distritu tenki iha. Rekomenda ba ekipa fiskalizasaun partidu atu avalia no aprova relatoriu orsamentu partidu antes haruka mai CNE.



9. UNDERTIM : Em jeral partidu organiza ninia kontabilistika tuir sasukat 10 ne'ebé temi iha leten maibe iha failansu hirak hanesan partidu la-prenxe hanesan resibu komersiu barak laiha (la tuir Lei Nú 6/2008 art 3º no art. 12º no Resolução CNE Nú.3/2008, art.11º no art. 13º . Hodi nune'e partidu iha dever atu organiza resibu sira ho diak tanba resibu komersiu balun la justifika montante osan ezekutadu no resibu sira hosi distritu tenki iha. Rekomenda ba ekipa fiskalizasaun partidu atu avalia no aprova relatoriu orsamentu partidu antes haruka mai CNE.



Dili, 12 Jullu 2010



CNE,





DR. Faustino Cardos Gomes,MSi.

Prezidente